- apžįsti
- apžį́sti tr. K, JI104, Rtr, Š; S.Dauk, LVI138 1. apčiulpti: Lokys atdarė duris, aždušino bobą, mėsą apžìndo, kaulelius sukrov[ė] po slenksčiu (ps.) Lz. | refl. tr.: Apsižį́sti pirštus sau Db. 2. refl. N per daug žindant susirgti: Neduo[k] teliuku valiau, ba apsižìs Ml. Apsižìndo kumeliukas ir nudvėsė Ėr. Aš [kumelės] tą pieną numelždavau, kad kumeliukas neapsižį́stų Rdm. Gal ar apsižìndo teliukas, kad tryduoja? Ds. ^ Ka tu papuoręs, kai teliukas apsižìndęs Ml. 3. refl. [i]daug žindant nusipenėti, įmisti: Pilkės (avies vardas) vienas gėrelis, žiūrėk, koks apsižìndęs Sml. Jau tie gėriukai apsižìndę Pc. Neapsižìnda teliokas krešenais, kai kriauklas kūdas Klt. Paršiukai apsižindę, gražūs Ktk. Kad ir pagrandėlis, ale apsižìndęs! Ds. | prk.: Ale tavo kūliai tai apsižìndę (stambūs) Sml. Tu delto apsižìndęs (pilnos kišenės degtinės butelių) Trgn. 4. žindant nuskriausti: Tie didieji paršai tą mažėlį apžìnda Ėr. 5. refl. tr. apsižioti: Varlė kap viedras apsižìndus šakniukę Ūd. 6. apiblokšti: Limšt pripjovė žalių rugių, limšt parvežė, limšt apžindo apžindo, limšt padžiovino, sumalė, susukė – ir šviežia duonelė Eiš. \ žįsti; apžįsti; atžįsti; dažįsti; įžįsti; išžįsti; nužįsti; pažįsti; peržįsti; pražįsti; prižįsti; sužįsti; užžįsti
Dictionary of the Lithuanian Language.